Švenčiam Gandrines

             Kovo 25 - ąją - nuo seno lietuviai švenčia Gandrines. 

Kažkada Gandrinės laikytos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną buvo svarbūs spėjimai ir manymas, kad kokios pirmos naujų metų dienos, toks bus ir visas derliaus laikas. Tikėta, kad pirmą kartą pavasarį pamatytas gandras gali nulemti visą sezoną. Jei jį išvysti skrendantį - tai gerai, nes tais metais darbus spėriai nudirbsi, tik šeimininkės daug puodų netyčia sudaužys. Jei tupintį - vangiai viskas seksis. 

Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, o tupintis - kad dar užsibus savo tėvų namuose.

 "Iš visko sprendžiant, senovės lietuviams Gandrinės buvo su pavasario lygiadieniu susieta ūkinių, o gal net ir kalendorinių, metų pradžios šventė. Keičiantis kartoms ir žmonių gyvenimo būdui, pamažu nugrimzdo užmarštin šios šventės reikšmingumas, - pasakojo E. Merkytė, - Tačiau ir dabar apie šią dieną užklaustas senesnis žmogus, nors ir nežinodamas kodėl, atsakys, kad ši šventė tokia svarbi, kad tądien net paukštis lizdo nesuka".

Žinomi žmonės dalyvavo gandrinių tema švenčių bei renginių studijoje "Kai važiuoja stogas", įsikūrusioje Raudondvario dvare, surengtoje fotosesijoje.  Studijos įkūrėja Eglė Merkytė pasakoja, kad jai visuomet buvo įdomios senosios lietuvių tradicijos ir šventės. Neseniai įkurtoje švenčių studijoje ji rengia ne tik krikštynas bei kitas asmenines šventes, bet moksleiviams organizuoja edukacines programas senųjų lietuvių tradicijų tema. Kadangi karantinas sutrukdė surengti tikrą Gandrinių šventę, teko apsieiti tik su saugia fotosesija.

Visą straipsnį skaitykite DELFI.